Kodėl įsimylėjau Lietuvą iš naujo. Kodėl nepriimė į Baltarusija

Labas!

Prasidėjo trumpai planuota, bet ilgai laukta (gaut naują pasą, Rusijos ir Azerbaidžiano vizą užtruko beveik 4 mėnesius!).

Pagal kiniečių filosofą Laozi pasakymą „Tūkstančių mylių kelionė prasideda paprastu žingsniu“. Taigi žingsnis buvo išmindyti iš gimtojo miesto ribų.

IMG_20140425_06

Dabar trumpa statistika ir kiti beprasmiai, nereikalingi skaičiai. Pirmąją savaitę mindžiau 3 su puse dienos ir nukeliavau 525km. Rinkausi mažiau važinėjamus, ramesnius, vaizdingesnius (tikriausiai) keliukus.

week1

Lietuva!

„Nu ką, ten buvai, ten buvai, dar ten buvai.. O ar Lietuvą pažysti? Ar ją apkeliavai?“. Mano atsakymas būna visados užtikrintas, tvirtas „Ne“. Galų gale, ar bus kadanors nors viena vieta pasaulio „apkeliauta“? Ne. Visados galima kažką naujo, neįprasto, neatrasto pamatyti tiesiog panosėje. Šituos filosofinius klausimus pratęsiu pavyzdžiu, kaip atradau, pamilau Lietuvą iš naujo. Kodėl?

1. Gamta, miškai.

Vakarų Europoje (ypač Olandijoje, Vokietijoje, Danijoje) būtant atrodo kad net nėra miškelio, kur būtu galima nueiti už „krūmų“. Sklando šnekos, kad Danijos 98% teritorijos yra paveikta žmogaus! Olandija dar mažesnė už Lietuvą, o gyventojų virš 16 milijonų.

Nebekalbu apie pietinę ir rytinę Afriką kur visas kraštovaizdis yra žabai ir krūmai (aišku neskaitant kartas nuo karto išlendančių zebrų, žirafų, dramblių, beždžionių). Tanzanijoje buvo atvežti spygliuočiai ir užauginti nedideli miškai. Būtent tą vietą vietiniai apibūdina kaip gražiausią matytą vietą.

Todėl lankantis gimtinėje visados smagu pasiklysti miškuose, gamtoje.

IMG_20140426_58IMG_20140425_18 IMG_20140425_19 IMG_20140425_30IMG_20140426_61 IMG_20140425_35IMG_20140426_40

2. Kultūra

Atsimenu pokalbi Etiopijos hostelyje su keliautoja olande, Jau buvau prabuvęs Afrikoje virš puses metų ir pats laikas buvo grįžti namo. Svajojau kalbėdamas, kaip pasiilgau bulvinių blynų su daug grietinės, šaltibarščių ir, beabejo, cepelinų, kaip grįžęs valgysiu visus tradicinius patiekalus iš eilės. O olandė su nusiminimu balse „gerai, kad jūs tokius turit „tradicinius patiekalus“…“.

Danijos virtuvė irgi nežiba. Tik atvykę turėjome klausimą, kurioje kavinėje galima pavalgyti tradicinių patiekalų. Vienas danas pagalvojo, nusišypsojo ir tarė „užsukit į tailandiečių restoraną“. Juokai, juokais, bet tikriausiai patiekalas, kurį dar galima užsisakyti, yra „smørrebrød“, kiek įmantresnis sumuštinis. Įdomesnis patiekalas yra sriuba Ølbrød (dan. alaus duona). Tai pašildytas alus į kurį sudėti vakarikščiai duonos likučiai. Danai paklausti apie patiekalą, tik nusišypso ir bando prisiminti, ar kadanors gyvenime ragavo.

Taigi kada tik grįžus į gimtinę smagu atrasti kažką, ko jokiame kitame pasaulio krašte nėra!

IMG_20140426_48IMG_20140426_50

Nepriima baltarusiai pas save į valstybę!

Toliau apie kelionę. Numindžiau iki Švenčionių, ir prie jau jau sienos kirtimas su Baltarusija (bent jau teorinis, ant žemėlapio pažymėtas). Deja, bet lietuvos pasieniečiai pasakė, kad sienos kirtimas tik gyvenantiems netoliese. Pabandžiau dar nuvažiuoti iki Baltarusijos pusės, gal visdėlto jie įleis. Ir vėlgi melynakė, šviesiaplaukė pasienietė su trumpu uniforminiu sijonuku ir šypsena pasakė tą patį. Reikia važiuoti į kita sienos kirtimą, už 100km. Lietuviai parodė „kampo nukirtimą“ per mišką, keliukais, kur tik su dviračiu pravažiuoti galima. Pavažiavau, o poto vėl ant pagrindinio kelio.

Medininkų poste įleido be didesnių klausimų.

Baltarusija ir jos žmonės

Baltarusija garsėja savo švara. Vietiniai juokauja, kad jie ne ką mažiau šiukšlina negu kitos šalys. Gatvių valymas tai dažniausiai socialinis darbas (už nuodėmes), bet kai kurie tai pasirenka kaip profesija.

IMG_20140427_04 IMG_20140427_13 IMG_20140428_31

Baltarusiai tiki, kad Lietuvos Dydžioji kūnigaikštystė būvo jų šalis. Bet kasgi ten žino, kas buvo prieš 500 metų.

Kalba jie rusiškai, nors ir turi savo baltarusių kalbą. Juokaudami sako, kad baltarusių kalba yra naudojama tik internete, kai susirašinėjant yra laiko prisiminti žodžius, gramatiką.

 

IMG_20140429_10 IMG_20140501_12

Vienas iš keisčiausių pasaulio pastatų – viešoji biblioteka. Gyventojai keiksnoja ją, nes ji buvo pastatyta žmonių aukų lėšomis. Kiekvienas gyventojas turėjo bent kažkiek prisidėti prie statybos.IMG_20140501_13IMG_20140501_16

Šitam kartui tiek, tai buvo mano pirmoji kelionės savaitė. Jau pasiekiau Rusiją, bet apie tai kiek vėliau.

Šilčiausi linkėjimai,

Osvaldas

 


</div> </div>