Labas, Tranzavimas, tranzavimas čia savaite. 3500km nuvažiavau trijose šalyse.

Azerbaidžianas

Gatvei ėjau, ir policininkas pakvietė išgerti arbatos. Nuotraukoje rodo, kaip atrodė jaunystėje su žodžiais „ką gi laikas daro…“

Kazakstanas

Nacionalinis simbolis:

Tranzuoju toliau. Karšta (39 C). Kelias tykus, nieko nėra. Netgi medžių nėra kur būtų galima pasislėpti. Pasidarau mini-pavėsį iš miegojimo kilimėlio. Laukiu… Ir po apie 45 minučių tarsi miražas pasirodo mašina

Kelias vakarinėje dalyje prastas. Geriau netgi važiuoti šalikele negu asfaltu.

Burtai iš geležinkeliečio

Sustojau prie pervažos, mašinų labai nedaug. Geležinkelietis paklausinėjo, ką veikiu, kur keliauju. Ir nusivedė kiek toliau nuo kelio. Nusivedė kiek toliau, parodė vietą atsistoti. Stoviu ten nejudėdamas. Pats paėjo už 10 metrų, atsistojo. Pasižiūri į dangų, į žemę, į mane. Ir vėl taip pat galva ratu suka. Ir vėl… Po keleto minučių klausia „Ar jauti ką nors? Aš čia su Dievu kalbuosi, kad tau gerą mašina atsiustu“. Po to grįžome arčiau kelio. Laukiu. O geležinkelietis vis suka galvą ir toliau kalbasi su Dievu. Sakė, kad dar 2-3 dienom užsilaikys.

Burtai, maldos ar sėkmė, bet tai padėjo. Sustojo turkas vairuotojas važiuojantis tiesiai į sostinę Astana (1000km nuo čia). Pietaujam pagal turkų įpročius:

Ir jau pasiekiau Kazakstano sostinę.

Astana – Kazakstano sostinė Kažkaip nepastebėjau tokių pastatų Borato filme.

](https://images.rokaso.com/2014/06/IMG_20140623_13.jpg)

Paskutinias keleta dienų Astanoje „couchsurfinau“ pas Kazakstane gimusius rusų studentus:

O toliau jau keliauju į sibirą! Ten vos nepagrobė ir neišvežė į kaimą jų „šventės švest“. Bet apie tai kitame pasakojime.