Iš Vladivostoko keliuosi keltu į Pietų Korėja. Susipažistu su vietine studente koriete. Paaiškėja, kad jinai su savo grupiokais grįžta iš ekskursijos, ir netgi paveš mane iki sostinės – Seulo.

Štai pilnas autobusas po kelionės keltu pavargusiu koriečių.

Pietų Korėja. Šalies ekonomika išaugo ispūdingais skaičiais per pastaruosius 50 metų. Bet ar tai to trumpo laiko užteko šaliai būti visapusiška pirmajo pasaulio nare?

Seulas

Kagi, jau visiškai kitokia kultūra atplaukus iš Rusijos.
Apsigyvenau pas rusiškai šnekanti amerikieti, kuris čia dirba anglų mokytoju. Taip pat gyveno jaunas keliautojas rusas – Artiomas, su kurio ir apžiūrinėjome Pietų Korėjos sostinę.

Beje, kodėl straipsnio pavadinimas „Azietiški makaronai vemti verčia“? Nes jie neįsivaizduoja patiekalo be tų greitųjų makaronų (angl. noodles), kurie liaudyje vadinami kaip „bada-sriubės“ ar „benamių paketai“. Štai įvairiausi variantai, kaip jas galima patiekti:

Po kurio laiko visais įmanomais būdais pradėjau vengti šitų sriubų. Kai jau kėliausi keltu į Japonija, sutiktas ten gyvenantis amerikietis nepaguodė „ten tokios sriubos irgi pačios mylimiausios“.

O tradiciniai mažiukai staliukai visdar populiarus ir kavinėse.

Miestuose susipynes naujasis, modernusis pasaulis ir senieji nameliai:

Tranzuoti yra lengva ir laukti ilgiau 15 minučių neteko. Žmonės bent po keleta žodžių angliškai moka, ir išeina susišnekėti.

Beje, kaip jums idėja – sporto parkelyje įrengti spinta knygų? Pasportuoji poto paskaitai.

Šiam kartui tiek, kitas pasakojimas apie Japonija!

Linkėjimai,

Osvaldas