Afrikiečių kultūroje naktinis gyvenimas priklauso vyrams, o moterys pasilieka namuose vienos. Taigi baruose, klubuose moteriškos lyties atstovės ateinakaip į darbą.

Norėjome apžiūrėti naktinį gyvenimą Kampaloje. Mes buvome tryse: aš, suomis ir olandas. Susižinojome klubo, baro pavadinimus, susistabdėme boda-boda (taksi motociklus) ir mes jau prie įėjimo. Viduje skamba garsi muzika. Mus aptikrina su metalo detektoriais. Kartais juokingai atrodo užrašai „šaunamųjų ginklų negalima įsinešti“.

Mes jau viduje. Einame baro link. Prostitutės pradeda kalbinti: „ar tu iš rojaus?“ (tinkamas atsakymas į tokį klausimą „taip, aš vaiduoklis, kuris mirė prieš 15 metų, kaip ir šita kabinimo eilutė“).

Sėdamės prie suoliuko, kartu dar bent 8-ios prostitutės ieškosi vietos sau. Persikraustom prie kito staliuko toleliau nuo baro. Iki čia atsekė tik puse jų. Iš karto ateina apsauginis su klausimu „vyrai, reikia jums šitos kompanijos?“. Mūsų atsakymas neigiamas, jis tik spraktelėjo pirštais, ir visos prostitutės savais keliais išsivaigsčiojo.

Visa vakara dar susilaukdavom kompanijos. Kaip ir visi žmonės, taip ir prostitučių yra visokių. Kartais ateina, nedrąsiai atsisėda, ir tik žvilgsniu bando vilioti. Kitos apsimeta neprieinamos su susipažinimo eilutėmis „labas. Aš vistiek nesimylėčiau. Kiek jums? 19?“. Kartais ateina, tiesiai viską išrėžia „aš jus visus noriu išp**ti!“.