1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
Trumpas savaitės pasakojimas „na ir savaitė. Nesinori pakartot. Netgi susapnuot nesinori taip“.




O dabar kiek plačiau.



<strong>Sekmedienis 11 gegužės</strong>



Paskutinė mano minimo diena. Nuvažiuota apie 750km per 5 dienas. Nereikia net rašyti, kad nieko nesvajoju labiau, kaip gerai pamiegoti, pailsėti, pavalgyti.<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140511_88-1024x682.jpg" alt=""/>

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
Po įtemptų hostelio paieškų randu, bet pasirodo jis uždarytas dėl kaimynų skundų. Ieškau kito. Sunkokai, bet randu. Viskas, mano kančios baigės, turiu kur pailsėti.



Užeinu užsisakyti lovos, ir administratorė paprašė parodyti pasą. Nebuvo tikslių duomenų, kada kirtau sieną ir kiek laiko Rusijoje (nes iš Baltarusijos atvažiavau, o ten nėra pasienio punkto). Išvada – esu nelegalas Rusijoje. Negaliu gyventi pas juos, o jiems bauda didelė būtų.



Pabandžiau dar vieną hostelį. Priimė nieko daug neklausę.



<strong>Pirmadienis</strong>



Naujame hostelyje paprašė paso ir poto išvadino šnipu, nelegalu. Supratau, kad jau niekur nebegalėsiu gyventi. Hostelio šeimininkas nuvežė į policijos migracijos skyrių, pasiklausti, ką man daryti. Baisu. Kyla galvoje klausimai: „O kas jeigu duos pasėdėt pagalvot, už tai..“, „O kas jeigu bauda, o jeigu nebeįleis į Rusiją“. Po keletos valandų laukimo už durų, atėjo mano eilė. Policininkė pradėjo klausinėti klausimų, į kuriuos mažiausias melas atsakant buvo „ne, nesuprantu rusiškai“ (supratau, supratau, bet neprotinga buvo sakyt tiesos).Geriausias klausimas buvo „Kur gyvenai? Palapinėje?! Su savo komercine verslo metine viza išviso negali palapinėje gyventi.“. Galų gale pasakė, kad reikia išvažiuoti iš šalies ir vėl grįžti. Taip ir padarysiu. Už keletos valandų jau stoviu, tranzuoju ant kelio į Baltarusiją.  750km iki jos. Viską palikau. Su savimi pasiimiau tik rūbus, dantų šepetuką, kompiuterį ir palapinę.



<strong>Antradienis</strong>



Naktį miegant audra buvo užpuolus. Miegoti palapinėje nefaina, kai žaibuoja ir griaudžia. O dar kilimėlio neturiu, tik 1mm storio palapinės pagrindas nuo žemės skiria. Bandžiau užmigti, bet mintys kilo: „Ar žaibo galia persiduoda per žemę? O jeigu aš ant jos miegu?“. Atrodė, lyg kiekviena minutė, ar net sekundė gali būti paskutinė.



5 ryto pasidarė jau labai šalta (visgi miegmaišio neturiu). Nebėra kas daryti, atsikeliu. Pradedu toliau tranzuoti.



<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140513_103-1024x682.jpg" alt=""/>

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
Rusija tiesiog tranzuotojų Disneylandas. Ant visų kelių galima tranzuoti (nesvarbu ar autostrada ar ne). Mokant vieną rusų kalbą galima aplankyti didžiausią pasaulio šalį. Čia keliautojų nedaug, o ir rusai garsėja svetingumu.



Iki vakaro pasiekiu Baltarusiją. Gal visų tranzavimų rekordas, kad per dieną 750km nuvažiavau bet ir keliavau nuo 5:30 iki 23:30.



<strong>Trečiadienis</strong>



Prabundu 1 valandą nakties. Jau šalta. Susiveržiu visus segtukus, kad tik šiluma niekur nepabėgtų. Užmiegu. Pabundu už valandos, dar šalčiau. Nebepamiegosiu. Ir netgi pavojinga gyvybei. Susirenku palapinę ir žingsniuoju bandydamas sušilti. Paeinu 30min, sušylu. Pamiegu 30min, sušalu. Vėl paeinu. Aplinkui tik kelias, nieko nėra. Meldžiuosi, kad saulė greičiau pakiltų.



Prašvitus nutranzavau iki Baltarusijos-Rusijos. Dar kartą įsitikinau, kad nėra pasieniečių ir migracijos problemų man neišeis susitvarkyti.



Išvada, reikia vėl kirsti sieną. Arčiausiai Ukraina. Ten ir keliauju. Tranzuoti ten nesinori šituo metu, todėl su autobusu važiuoju į Kijevą.



Privažiavau pasienio punktą Baltarusijos-Ukrainos. Baltarusai išleido gana nesunkiai. Ukrainos vienintelį mane iš autobuso užlaikė. Visus daiktus pertikrino porą kartų, jau buvau pametęs skaičių, kiek kartų klausė: „Ką gi veiksi Ukrainoj?  Į Krymą, Slavianską važiuosi?“. Pakartojau N kartą, kad apžiūrėti vieno iš didžiausių Europos miestų – Kijevo.



Atvykau į Kijevą. Iš autobusų stoties įlipau į metro ir išlipau centrinėje aikštėje – Maidan.



Atrodo lyg po karo – padangos aplinkui.



<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140515_120-682x1024.jpg" alt=""/>

1
2
3
4
5
6
7
8
9
<strong>Ketvirtadienis</strong>



Ilsiuosi Kijeve.



<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140515_139-682x1024.jpg" alt=""/>

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
<strong>Penktadienis</strong>



Su naktiniu traukiniu atvažiavau į rytinę Ukrainą. Stengiuosi labai neišsiskirti, kad niekas neklaustų, iš kur esu, ką čia veikiu ir ypač, kurioje pusėje esu galvojant apie Ukrainos ateitį.



<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140516_146-682x1024.jpg" alt=""/>




Reikia važiuoti atgal į Rusiją. Kirsti vieną iš karštesnių sienų šiuo metu Europoje.



Prieš lipdamas į autobusą dar pasitikslinu, ar praleis mane pro sieną. Niekas nežino tiksliai. Nepabandęs nesužinosi.



Stengiuosi išlikti ramus. Iš Ukrainos išleido nesunkiai. Prie Rusijos muitinės priėjus padavus pasą muitininkas žiūri į kompiuterį, kažką parašo, vėl pažiūri. Laikas atrodo sustojęs. Galų gale padeda pasą ir uždeda antspaudą. Jeee!! Aš jau legalus Rusijoje!!



<img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140516_151-1024x682.jpg" alt=""/>





Dar liko nutranzuoti 250km iki Voronež, kur palikau dviratį. Bet tai nebeproblema.  <img src="https://duavh4w5tlfod.cloudfront.net/fit-in/800x600/2014/05/IMG_20140516_153-1024x682.jpg" alt=""/>





Šiam kartui tiek. Kitas pasakojimas bus apie kopimą į auksčiausią Europos viršūnę, kai susirgau auksčio liga.



Iki,



Osvaldas