Kodėl nepriima miegoti nei į vieną viešbutuką? Kodėl Rusijoje tiek daug tankų-paminklų?
Labas,
Kagi, sėdžiu policijos imigracijos skyriuje. Atvežė čia hostelio viršininkas, poto kai apšaukė „nelegaliu Rusijoje“ ir „o iš kur man žinot, gal tu šnipas“. Sėdžiu, laukiu, jau pora valandų. Gerai, bentjau laiko turiu, ir kompiuteryje baterijos. Viskas todėl, kad kirtau sieną, nieko nebuvo ir niekas neuždėjo atspaudo, kada atvykau į Rusiją. Todėl ir nepriima manes niekur nakvoti. Šaukia (paaiškina), kad NELEGALAS!!!
Kadangi pasakojimas yra apie antrąją savaitę, tai pradėsiu. Jinai pasidėjo Baltarusijoje. Pradėjau mindyti į Rusijos pusę. Aplenkiu vieną, bei kitą ūkišką kaimelį. Dviratis patikimai važiuoja, ypač greitis pasijaučia aplenkus vietines melžėjas su girgzdančiais rusiškais dviračiais.
Aplankius keletą pakelės miestelių galima susidaryti ispūdį apie vietinių „marozų“, „pacanų“ „dress-kodą“, arba tiesiog apie vietines madas. Tai komofliežas. Jį visados galima derinti prie „lakierkų“, ir treningų. Taip pat prie juodai, baltai zebruotos jūreivio maikutės.
Siena su Rusija važiavau ir pravažiavau, nieko nebuvo.
Rusai jau visai kitokie pasirodė. Tik sustojus, iškarto pasidomi, iš kur esu.
Rusijoje, kaip ir Baltarusijoje, kiekviename miestelyje yra paminklas karui: tankas, patranka, statula. Bet kodėl gi?
Pradžioje galvojau, kad visa tai skatinti šalies karinę galią gyventojų akyse, kad Rusija stipri, kad turi tankų.
Paskui pastebėjau, kad visi paminklai skirti antrąją pasauliniui karui, ir kad yra su raudonomis vėliavomis. Tada prisiminiau filmo Šindlerio sąrašas ar knygos Dievų miškas pabaigą, kuriose ji buvo laiminga, nes karas baigėsi, ir raudonoji armija nutraukė žydų koncentracijos stovyklų gyvavimą. Grūto parke galime rasti ištraukų iš sovietinių laikraščių po antrų pasaulinio karo rašiusiu tokia tematika „Lietuvos žmonės džiūgauja, nes pagaliau juos išgelbėjo raudonoji armija. Mergaitės kareiviams dovanoja gėles, o močiutės kepa pygarus.“. Tai gal dėlto Rusijoje tiek daug paminklų karui? Ne.
Viskas atminti karo antrojo pasaulinio karo aukas, kurių buvo apie 40 milijonų. Nėra šeimos, kurios karas nepalietė. Todėl prie paminklų visados bus padėta gėlių, kartais netgi palikta keletas sausainių ar įpilta stiklinė limonado.
Šiam kartui tiek. Kita savaitę pasakojimas kaip kuo greičiau palikau Rusija, kaip sekėsi tranzuoti, kaip atrodo dabar Kijevo Maidano aikštė po piketų
Linkėjimai,
Osvaldas