Rečiausiai apgyvendinta šalis. Plotas 24-ius kartus didesnis už Lietuvą, o gyventojų dar mažiau. Ekonominiai rodikliai irgi daug prastesni negu mūsų tėvynės. Išvada, Mongolijoje nusimato geri nuotykiai. Ir neklydau. Dikynės, dykumos, ypatingai girti vairuotojai, svetingi klajokliai, ekstremalus klimatas ir spengianti tyla.
Apie viską nuo pradžių.

Kirtau Kinijos-Mongolijos sieną. Jau Kinijoje įpratau prie kraštovaizdžio: stepės, smėlis ir nieko nebūvimas aplinkui. Nors ten buvo geri keliai. O Mongolija daug neturtingesnė. Sostinė pilna kišenvagių Ėjau gatve hostelio link, užsisvajojęs valgiau vietinę bandelę. Staiga pasąmoningai palenkiau galvą ir matau savo megztinio kišenėje nesavą ranką. „Kąąą?! Kas čia dabar?“. Vagis nepasimetė ir greit pabėgo, nieko nespėjęs ištraukti. Mongolijos klajokliai Ilgai neužsibuvau sostinėje ir patraukiau laukinės gamtos link. Tranzuoju, tranzuoju ir net nepajutau, kaip po kelių dienų atsidūriau viduryje dykumos. Miegu jurtoje, viduryje kūrenasi pečiukas, šilta. Ryte jurta apšalusi, ir laikas pradėti toliau keliauti. Deja, mašinų nėra. Pasitiesiu kilimėlį ir atsigulu. Klausau audio-knygos ir laukiu. Laukiu… Nieko nėra. Užsnūstu. Vėl prabundu. Nieko. Atsibodo laukti ir einu pažiūrėti, kaip dieną leidžia klajokliai. Mongolai labai sunkiai kalba rusiškai, ir beveik nežino nieko angliškai, todėl visas bendravimas ženklais. Štai mergaitė norinti atimti „biką“ iš brolio:

Štai žmogus ruošia pietus.

Va berniukas apžiūri savo teritoriją

Ožka ieško maisto:

Štai kaip atrodo puošnesnės Jurtos vidus.Toliau laukiu…

Neįtikėtinai girti vairuotojai Ir netikėtai sustoja pora sunkvežimių. Lekiu paklausti, ar turi vietos. Turi! Bet vairuotojas labai girtas, nesupranta, kas vyksta aplinkui. Na vistiek neturiu pasirinkimo. Atsisėdu. Pajudėjome… Pavažiavome keletą šimtų metrų ir vairuotojas užmigo. Truputį išvažiavo iš vėžių, ir vėl prabudo. Ir vėl užmigo. Ir vėl prabudo. Ir vėl viskas kartojasi.

Per 10 minučių nuvažiavome kokius porą kilometrų. Dabar vairuotojas išvis užmigo. Neapsikenčiau ir išlipau. Na ką, dabar tikrai esu viduryje dykumos. Einu klajoklių jurtų link. Kelias ir gamta Mongolijoje Žodžių nereikia. Tik grožėkitės.

Spalio pradžioje – jau šalnos Arnėjant prie vakarinės Mongolijos dalies ir arčiau Altai kalnų pasidarė šalta. Iki tiek, kad matėsi sniegas.

Naktį važiuojant netgi UAZ mikro autobusiukas įlužęs užšalo upėje (juk kelio nėra, tiltų tuo labiau, tai tenka per upę važiuoti). Nuvažiavome prie kitos pervažos. Lauke šalnos gerokai žemiau nulio. Važiavome ir patys įlūžome. Gerai, kad sunkvežimis ištraukė.

Pabaigoje apie Mongoliją Išskirtinė valstybė savo neaprėpiamais plotais ir klimatu. Jausdavausi kaip grįžęs į Afriką, kad žmonės nesupranta, ką čia veikia turistai, ir todėl svetingi. Temperatūrų šokinėjimas didelis. Jeigu nuo ryto atsikeldavau apšalusioje palapinėje, tai dieną užkaitindavo taip, kad su marškinėliais reikėdavo vaikščioti. O naktį vėl šalnos.