Rodytis savo turtais, ne tik kad neetiška, bet ir keliaujant gali sudominti piktus kėslus turinčiu žmonių. Bet tas turtingumas šalyje, kurioje nekvalifikuotas darbininkas uždirba 1-2€ per diena, kitokius mastelius turi.
Pavyzdžiui, galime atkreipti dėmesį į avalynę. Gentyse, kaimeliuose gyvenantis žmonės dažniausiai vaikšto basomis, nesvarbu, ar jie eina iki kaimyno, ar iki už keleto kilometrų esančio vandens rezervuaro. Jau turtingesni miestelių gyventojai nusiperka iš vientisos gumos išlietas šlepetes. Dar atsimenu Lietuvoje jos buvo populiarios, kai tais laikais už 10Lt nusipirkdavai, ir jos neplyšdavo, tik jos turėdavo savo ypatinga gumos aromatą. Madagaskare tos pačios šlepetės irgi panašiai kainuoja 8000 Ar (apie 10Lt) ir būna įvairiausių vaivorykštės spalvų, o prabangesnės netgi su metaliniais ”antsiuvais” gaminamos. Ir tik turtingieji didžiųjų miestų gyventojai nešioja batus.
Apie telefonus irgi panaši istorija, tik kad nedaugelis juos turi, o jeigu turi, tik tam, kad paskambint būtų galima.
O vaikams užtenka, kad jie savo nuotrauka pamato fotoaparate, ir jie vėl išsišiepę iki ausų, ir toliau nesavu balsu šaukia per visa kaimą: „VAZAVI!!!!!!“ (Baltas!!).
Todėl nenorėdamas labai puikuotis, vaikštau su basutėmis, nešiojimą kompiuterį išsitraukiu tik viešbučio kambaryje, o veidrodinis fotoaparatas ištraukiamas iš kuprinės tik ramioje gamtoje.