11 savaitė: Afrika [1min skaitymo]

Nusprendžiau toliau keliauti į šiaurę ir pasiekti miestelį keliolika kilometrų nuo Tanzanijos. Deja bet gerieji keliai baigėsi ir beliko tik neasfaltuoti, smėliuoti arba tvarkomi.

Nebuvo daug mašinų tai daugiausiai laiko praleidau eidamas ir taip sutikdamas nemažai vietinių. Kai kuriuose kaimuose vaikai pirmą kartą matė baltą žmogų. Jie nedrąsiai apžiūrinėdavo per atstumą ir kartais pabėgdavo, jeigu atsisukdavau. Tokiuose vietose kartais netgi mintys šaudavo ”Aš baltas! Kodėl? Kas blogai su manim?”. Afrikoje mačiau keletą albinosų kurie turėjo afrikietiškus plaukus, lūpas, nosis, smakrus bet buvo šviesiaplaukiai ir baltaodžiai.

Eidamas per kaimelius dažnai manęs klausdavo ”Kur eini?” ir jeigu tai būdavo dar prieš saulei nusileidžiant, aš nenorėdavau sakyti, kad einu susirasti nuošalios vietos pasistatyti palapinę. Taigi dažniausiai apsimesdavau, kad nesuprantu paprasto klausimo arba kad turiu pažįstamų netoliese.

Šitame regione yra lengviau pamatyti beždžionę šokinėjančia nuo medžio ant medžio, negu Europoje pamatyti bėgiojančia katę. Bet dauguma beždžionių yra nedrąsios ir tik mane pamačiusios pabėga.

Antroje savaitės pusėje sutranzavau ”Mozambiko alaus” džipą vairuojama geraširdžio Sales. O vėliau susitikome ir su jo bendradarbiu kurio vardas yra McDonalds. Ir tada prisiminiau Armėnija, Turkija, Baltarusija, Albanija kuriose svetingumas ir vaišingumas keliautojams yra aukštame lygyje.

Paskutinę savaitės dieną gyvenau pas jau pažystamą Sales ir jo šeimyną. Namai buvo geresni negu dauguma Mozambike, bet toli nuo europinių standartų. Bet šeima netgi turėjo tarną kuris dirba 7 dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro.

Every house in northen Mozambique is like this. I asked “why don’t you have different type houses?” and answer was simple “People just hate to think different”

Beveik visi tokie namai šiauriniame Mozambike. Paklausiau “kodėl kitokių nestatote?” ir atsakymas buvo paprastas “žmonės tiesiog nenori kitaip galvoti”